Medieną pažeidžiantys vabalai

Pažeidžia sausą medieną ir jos dirbinius: natūralios medienos baldus, džiovintą statybinę medžiagą.
Pažeidžia medinių pastatų sienas.
Pažeidžia muziejinius eksponatus ir medinius architektūros paminklus.

Naminis ūsuotis. Lietuvoje žinomos 106 ūsuočių rūšys. Naminis ūsuotis ⎯ pagrindinis sausos medienos kenkėjas Vakarų Europoje ir Lietuvoje. Šis vabalas miškuose aptinkamas retai, dažniau pasitaiko prie senų medinių pastatų, medžio apdirbimo įmonėse ir pan.
Vabalai gerai skraido. Didžiausias jų aktyvumas stebimas vasarą. Kenkia tik spygliuočių medienai.
Lervos stadija (kenkianti) paprastai trunka 3⎯5 metus, bet gali užsitęsti ir ilgiau. Ūsočių lervos dažniausiai gyvena po gyvų, džiūstančių ar išdžiūvusių medžių žieve arba medienoje, tad gyvuose medžiuose jos ne tik mechaniškai pažeidžia grauždamos takus, bet ir sukelia puvimą. Lervos tiesiog išvagoja medieną, padarydamos ją tinkamą tik malkoms. Spygliuočių rąstai per kelerius metus gali tapti netinkami statybos darbams. Taip pat gali būti pakenkta medinių pastatų sienoms.
Plinta suaugėliams skrendant į kitas vietas (į pastatus patenka per pravirus langus, duris) ir gabenant užkrėstą medieną ir jos dirbinius. Taip pat vabalai kenkėjai į pastatus gali patekti su tara.

Naminis ir baldinis skaptukai. Pasaulyje žinoma apie 12 tūkstančių, Lietuvoje ⎯ 16 skaptukų rūšių. Naujos rūšys gali būti įvežamos su įvairiais medienos gaminiais. Lietuvoje daugiausia paplitęs baldinis skaptukas. Vabalai gerai skraido. Pavasarį skaptukų patelės deda kiaušinėlius baldų ir medienos dirbinių įtrūkimuose, jungtyse ir vietose, neapsaugotose dažų ar lako sluoksniu. Išsiritusios lervos įsigraužia į medieną ir minta ja. Lervos lapuočių medienoje gyvena apie 2⎯4, o spygliuočių ⎯ apie 4⎯6 metus. Lėliukės formuojasi medienos paviršiuje (apie 0,5 mm gylyje), tad po poros savaičių išsiritę vabalai lengvai pragraužia ploną medienos sluoksnį ir išlenda lauk, palikdami apie 2 mm skersmens angas ir išstumdami krūvelę smulkių išgraužų.
Šie vabalai mėgsta drėgnas ir nevėdinamas patalpas.
Skaptukai pažeidžia pušų ir lapuočių medieną pastatuose, baldus, paveikslų rėmus, medinius meno dirbinius. Dažniausiai pakenkiama gerai neišdžiovinta mediena.
Baldinis skaptukas dažniausiai pažeidžia medinius baldus ir medžio gaminius, o naminis skaptukas daugiausia sutinkamas medinėse pastatų konstrukcijose (palangėse, stogų balkiuose, grindyse). Tik retais atvejais jis gali kenkti baldams.
Pastebėta, kad naminių skaptukų pažeista mediena dažniausiai būna pažeista ir grybų, tad manoma, kad jie pagreitina medienos puvimą, padėdami giliau įsiskverbti grybų sporoms.
Plinta suaugėliams skrendant į kitas vietas ir gabenant užkrėstą medieną bei jos dirbinius. Skaptukai į pastatus patenka iš netoliese esančių nenupjautų sausuolių, netinkamai sandėliuojamų medienos atsargų ir užkrėstų medinių pastatų.