Kenkėjų kategorijos
Rudoji žiurkė
Tarakonai
Vaisinės muselės (drozofilos)
Skruzdėlės
Vapsvos
Patalinė blakė
Blusos
Bervidinis, dėmėtasis, muziejinis ir paprastasis kailiagraužis
Varniniai paukščiai
Drabužinė kandis ir kailininė kandis
Faraoninės skruzdėlės
Juodoji žiurkė
Kambarinė ir naminė musės
Kiti sandėliuojamų maisto produktų kenkėjai – vabalai
Kirai
Žvirbliai
Malūninis, aruodinis, tabokinis ir datulinis ugniukai
Medieną pažeidžiantys vabalai
Mėsinės musės
Naminė pelė
Naminis karvelis
Susisiekite su mumis
Bervidinis, dėmėtasis, muziejinis ir paprastasis kailiagraužis
Vabalai, natūraliai gyvenantys Lietuvoje lauko sąlygomis.Vabalai, natūraliai gyvenantys Lietuvoje lauko sąlygomis.
Kodėl yra kenkėjas?
Pažeidžia vilnos, plunksnų, kailių, odos gaminius ar pačias medžiagas.
Pažeidžia zoologinius rinkinius (iškamšas, entomologines kolekcijas).
Gadina rūkytą bei džiovintą mėsą ir jos gaminius.
Pažeidžia zoologinius rinkinius (iškamšas, entomologines kolekcijas).
Gadina rūkytą bei džiovintą mėsą ir jos gaminius.
Kuriose srityse aktualu?
- Buityje
- Kailių ir odos perdirbimo pramonės įmonėse
- Mėsos gamybos įmonėse
- Muziejuose
- Apgyvendinimo paslaugų įmonėse
Ką pažeidžia ir kam kenkia?
- Vilną, plunksnas, kailius, odą ir jų gaminius
- Gyvūnų iškamšas ir jų kolekcijas
- Kenkia entomologinėms kolekcijoms
Svarbiausi požymiai
Šių vabalų patelės kiaušinėlius deda ant gyvūninės kilmės produktų ir dirbinių.
Esant palankioms sąlygoms, per metus išsivysto dvi bervidinio kailiagraužio kartos, o paprastojo ir dėmėtojo ⎯ po vieną.
Lervos apaugusios plaukeliais. Jos minta vilna, kailiu ir kitais gyvūninės kilmės produktais. Kartais gadina grūdus ir gaminius iš jų, sėklas, vaistažoles ir džiovintus vaisius (dėmėtasis ir bervidinis kailiagraužiai). Suaugėliai maitinasi nektaru ir gėlių žiedadulkėmis.
Kailiavabaliai gyvena ten, kur daugiau drėgmės.
Plinta gabenant kenkėjų apniktą produkciją ir per paukščių lizdus, kuriuose įsikuria, nes juose visuomet būna pūkų ir plunksnų, kuriomis kailiagraužiai gali misti.
Esant palankioms sąlygoms, per metus išsivysto dvi bervidinio kailiagraužio kartos, o paprastojo ir dėmėtojo ⎯ po vieną.
Lervos apaugusios plaukeliais. Jos minta vilna, kailiu ir kitais gyvūninės kilmės produktais. Kartais gadina grūdus ir gaminius iš jų, sėklas, vaistažoles ir džiovintus vaisius (dėmėtasis ir bervidinis kailiagraužiai). Suaugėliai maitinasi nektaru ir gėlių žiedadulkėmis.
Kailiavabaliai gyvena ten, kur daugiau drėgmės.
Plinta gabenant kenkėjų apniktą produkciją ir per paukščių lizdus, kuriuose įsikuria, nes juose visuomet būna pūkų ir plunksnų, kuriomis kailiagraužiai gali misti.
KENKĖJŲ KONTROLĖ apima žmogaus sveikatos, nuosavybės ir maisto išteklių apsaugą nuo nepageidaujamų kenksmingų organizmų ⎯ kenkėjų.
Autorių teisės