Kenkėjų kategorijos
Rudoji žiurkė
Tarakonai
Vaisinės muselės (drozofilos)
Skruzdėlės
Vapsvos
Patalinė blakė
Blusos
Bervidinis, dėmėtasis, muziejinis ir paprastasis kailiagraužis
Varniniai paukščiai
Drabužinė kandis ir kailininė kandis
Faraoninės skruzdėlės
Juodoji žiurkė
Kambarinė ir naminė musės
Kiti sandėliuojamų maisto produktų kenkėjai – vabalai
Kirai
Žvirbliai
Malūninis, aruodinis, tabokinis ir datulinis ugniukai
Medieną pažeidžiantys vabalai
Mėsinės musės
Naminė pelė
Naminis karvelis
Susisiekite su mumis
Juodoji žiurkė
Juodoji žiurkė paplitusi beveik visame pasaulyje. Tai antras pagal svarbą kontroliuojant kenkėjus stuburinis gyvūnas. Ji mažesnė už pilkąją žiurkę.
Kodėl yra kenkėjas?
Juodosios žiurkės platina žmonėms pavojingus virusus (Hantavirus, Lyssavirus, SARS-CoV), bakterijas (pvz., leptospirozės, salmoneliozės sukėlėjus), pirmuonis (Toxoplasma gondii) ir nematodus (pvz., Trichinella spiralis).Pažeidžia izoliacines medžiagas, gali išgraužti skyles medinėse grindyse ir duryse. Taip pat naikina ir teršia maisto produktus bei jiems gaminti naudojamas žaliavas.
Kuriose srityse aktualu?
- Buityje
- Visuomenės sveikatos
- Maisto pramonės įmonėse
- Didmeninės ir mažmeninės prekybos vietose
- Logistikos centruose
- Maisto produktų ir jų žaliavų sandėliavimo patalpose
- Maitinimo įstaigose
- Apgyvendinimo paslaugų įmonėse
- Muziejuose, bibliotekose ir mokymo įstaigose
Ką pažeidžia ir kam kenkia?
- Atviriems ir supakuotiems maisto produktams
- Sandėliuojamai produkcijai, pašarams ir žaliavoms
- Izoliacinėms medžiagoms
- Pastatų konstrukcijoms
- Elektros instaliacijai
Svarbiausi požymiai
Gyvena šeimomis. Teritoriją kolonija gina nuo kitų į ją bandančių įsibrauti žiurkių.
Svarbiausi jutimai – kvapas, skonis, klausa ir lytėjimas.
Rausiasi retai.
Gerai plaukia, tačiau tai daro tik esant būtinybei, pavyzdžiui, išgąsdintos ir pan.
Puikiai laipioja. Tai rūšis, prisitaikiusi gyventi aukštai: viršutiniuose namų aukštuose, palėpėse. Nevengia įsikurti medžių drevėse ir net paukščių inkiluose.
Šokinėja geriau nei rudoji: iš vietos aukštyn pašoka iki 100 cm, o horizontaliai tolyn – iki 120 cm.
Lengvai pralenda pro plyšius, kurių diametras yra ne mažesnis nei 1,8 cm, o pro skyles ir įtrūkimus sienose – kai jų plotis arba aukštis būna ne mažesnis nei 1,2 cm.
Visaėdės – minta ir augaliniu, ir gyvūniniu maistu, tačiau, palyginti su rudosiomis žiurkėmis, gyvūninis maistas jų racione sudaro mažesnę dalį nei augalinis. Per dieną suvartoja apie 14⎯28 g maisto.
Labiausiai viliojantys maisto produktai: grūdai, miltai ir jų gaminiai, vaisiai ir daržovės. Juodosios žiurkės, kaip ir pilkosios, jei turi galimybę, visuomet pasirenka šviežesnį maistą.
Be maisto juodoji žiurkė gali išgyventi 2⎯3 paras. Geria vandenį ir kitus prieinamus skysčius. Reikalingas nuolatinis vandens šaltinis. Per parą juodosioms žiurkėms vidutiniškai reikia apie 30 ml vandens, neskaitant kiekio, kurį gauna su maistu.
Be vandens išgyvena iki 2 parų, o be vandens ir maisto – maždaug 20 val.
Tai naktiniai gyvūnai, kuriuos galima pamatyti ir dieną, nes jie, palyginti su rudaisiais giminaičiais, gyvena arčiau žmonių ir yra mažiau baikštūs.
Veisiasi panašiose vietose kaip ir pilkoji, tik aukščiau esančiose pastato dalyse. Urvų nerausia.
Kaimo vietovėse pavasarį dauguma juodųjų žiurkių persikelia į laukus. Rudenį, kartu su į saugyklas suvežamu derliumi, grįžta atgal į statinius.
Miestuose, kai užtenka maisto ir vandens, ištisus metus gyvena pastatuose. Jei pritrūksta maisto, migruoja į gretimus pastatus. Migruoja didesniais atstumais nei rudoji žiurkė.
Svarbiausi jutimai – kvapas, skonis, klausa ir lytėjimas.
Rausiasi retai.
Gerai plaukia, tačiau tai daro tik esant būtinybei, pavyzdžiui, išgąsdintos ir pan.
Puikiai laipioja. Tai rūšis, prisitaikiusi gyventi aukštai: viršutiniuose namų aukštuose, palėpėse. Nevengia įsikurti medžių drevėse ir net paukščių inkiluose.
Šokinėja geriau nei rudoji: iš vietos aukštyn pašoka iki 100 cm, o horizontaliai tolyn – iki 120 cm.
Lengvai pralenda pro plyšius, kurių diametras yra ne mažesnis nei 1,8 cm, o pro skyles ir įtrūkimus sienose – kai jų plotis arba aukštis būna ne mažesnis nei 1,2 cm.
Visaėdės – minta ir augaliniu, ir gyvūniniu maistu, tačiau, palyginti su rudosiomis žiurkėmis, gyvūninis maistas jų racione sudaro mažesnę dalį nei augalinis. Per dieną suvartoja apie 14⎯28 g maisto.
Labiausiai viliojantys maisto produktai: grūdai, miltai ir jų gaminiai, vaisiai ir daržovės. Juodosios žiurkės, kaip ir pilkosios, jei turi galimybę, visuomet pasirenka šviežesnį maistą.
Be maisto juodoji žiurkė gali išgyventi 2⎯3 paras. Geria vandenį ir kitus prieinamus skysčius. Reikalingas nuolatinis vandens šaltinis. Per parą juodosioms žiurkėms vidutiniškai reikia apie 30 ml vandens, neskaitant kiekio, kurį gauna su maistu.
Be vandens išgyvena iki 2 parų, o be vandens ir maisto – maždaug 20 val.
Tai naktiniai gyvūnai, kuriuos galima pamatyti ir dieną, nes jie, palyginti su rudaisiais giminaičiais, gyvena arčiau žmonių ir yra mažiau baikštūs.
Veisiasi panašiose vietose kaip ir pilkoji, tik aukščiau esančiose pastato dalyse. Urvų nerausia.
Kaimo vietovėse pavasarį dauguma juodųjų žiurkių persikelia į laukus. Rudenį, kartu su į saugyklas suvežamu derliumi, grįžta atgal į statinius.
Miestuose, kai užtenka maisto ir vandens, ištisus metus gyvena pastatuose. Jei pritrūksta maisto, migruoja į gretimus pastatus. Migruoja didesniais atstumais nei rudoji žiurkė.
KENKĖJŲ KONTROLĖ apima žmogaus sveikatos, nuosavybės ir maisto išteklių apsaugą nuo nepageidaujamų kenksmingų organizmų ⎯ kenkėjų.
Autorių teisės