Kenkėjų kategorijos
Rudoji žiurkė
Tarakonai
Vaisinės muselės (drozofilos)
Skruzdėlės
Vapsvos
Patalinė blakė
Blusos
Bervidinis, dėmėtasis, muziejinis ir paprastasis kailiagraužis
Varniniai paukščiai
Drabužinė kandis ir kailininė kandis
Faraoninės skruzdėlės
Juodoji žiurkė
Kambarinė ir naminė musės
Kiti sandėliuojamų maisto produktų kenkėjai – vabalai
Kirai
Žvirbliai
Malūninis, aruodinis, tabokinis ir datulinis ugniukai
Medieną pažeidžiantys vabalai
Mėsinės musės
Naminė pelė
Naminis karvelis
Susisiekite su mumis
Naminė pelė
Paplitusi visame pasaulyje, kur gyvena žmogus. Būtent žmonės ir sukuria sąlygas šiems gyvūnams išgyventi. Teritorijos, kuriose gyvena naminės pelės, yra didesnės nei tos, kuriose gyvena pilkosios ar juodosios žiurkės. Naminė pelė ⎯ gausiausia pelinių graužikų rūšis Lietuvoje.
Kodėl yra kenkėjas?
Naminės pelės platina žmonėms pavojingus virusus (Hantavirus, Arenavirus), bakterijas (pvz., leptospirozės, tuliaremijos, salmoneliozės sukėlėjus) ir pirmuonis (Toxoplasma gondii).
Jas parazituoja žmogui pavojingos plokščiosios ir apvaliosios kirmėlės.
Alergenai, pelių išskiriami su šlapimu, sukelia ne tik alergines reakcijas, bet ir padidėjusį sergamumą astma.
Naminės pelės apgraužia knygas, drabužius, namų apyvokos daiktus ir baldus. Taip pat pažeidžia izoliacines medžiagas, gali išgraužti skyles medinėse grindyse ir duryse. Jos naikina ir teršia maisto produktus bei jiems gaminti naudojamas žaliavas.
Jas parazituoja žmogui pavojingos plokščiosios ir apvaliosios kirmėlės.
Alergenai, pelių išskiriami su šlapimu, sukelia ne tik alergines reakcijas, bet ir padidėjusį sergamumą astma.
Naminės pelės apgraužia knygas, drabužius, namų apyvokos daiktus ir baldus. Taip pat pažeidžia izoliacines medžiagas, gali išgraužti skyles medinėse grindyse ir duryse. Jos naikina ir teršia maisto produktus bei jiems gaminti naudojamas žaliavas.
Kuriose srityse aktualu?
- Visuomenės sveikatos
- Buityje
- Maisto pramonės įmonėse
- Didmeninės ir mažmeninės prekybos vietose
- Logistikos centruose
- Maisto produktų ir jų žaliavų sandėliavimo patalpose
- Biuruose
- Maitinimo įstaigose
- Apgyvendinimo paslaugų įmonėse
- Muziejuose, bibliotekose ir mokymo įstaigose
Ką pažeidžia ir kam kenkia?
- Atviriems ir supakuotiems maisto produktams
- Sandėliuojamai produkcijai, pašarams ir žaliavoms
- Popieriaus gaminiams
- Tekstilės gaminiams
- Namų apyvokos daiktams
- Baldams
- Izoliacinėms medžiagoms
- Pastatų konstrukcijoms
- Elektros instaliacijai
- Elektronikai
Svarbiausi požymiai
Tai šeimomis gyvenantys, tai yra socialūs, gyvūnai. Teritorijos ribas šeima pažymi šlapimu. Jos dydis skiriasi, tačiau pelės retai kada nuo lizdo nuklysta toliau nei 2 m, jeigu pakanka maisto.
Pavasarį, paprastai balandžio antroje pusėje ir gegužę, didžioji dalis pastatuose įsikūrusios pelių populiacijos migruoja į laukus iki 500 m atstumu. Į pastatus grįžta rugsėjo–spalio mėnesiais, kai derlius iš laukų pargabenamas į saugyklas.
Miestuose, jei užtenka maisto ir vandens, ištisus metus gyvena pastatuose, ypač tais atvejais, kai šalia nėra parkų, krūmynų ar kitų vietų, kuriose turėtų užtekti maisto. Pritrūkus maisto, pelių šeimos migruoja į gretimus pastatus.
Lizdus darosi tamsiose ramiose vietose, kur 2 m atstumu yra pakankamai lizdui statyti naudojamos medžiagos. Lizdui statyti naudoja popierių, įvairias produktų pakuotes, sienų ar perdangų termoizoliacines medžiagas, audinius. Dažniausiai apsigyvena pirmuose aukštuose ir rūsiuose: maisto produktų sandėliuose, elevatoriuose, mediniuose pastatuose, maisto pramonės įmonėse ir parduotuvėse.
Intensyviausiai veisiasi birželio⎯rugpjūčio mėnesiais. Vidutinis prieaugis per metus yra maždaug 45 individai. Normali gyvenimo trukmė ⎯ 1,5 m.
Geriausiai išvystyti uoslės, skonio, klausos ir lytėjimo pojūčiai.
Nors pelės ne tokios baikščios kaip žiurkės, jos staigiai reaguoja į bet kokį judesį ir stengiasi kuo greičiau pasislėpti. Pastatuose gyvenančios pelės prisitaiko prie žmonių gyvenimo ritmo: jos intensyviausiai reaguoja į žmonių keliamą triukšmą ir vibraciją, atsirandančią jiems judant, ir iš slėptuvių išlenda, kai būna ramu.
Puikiai laipioja vamzdžiais, elektros laidais, užuolaidomis, elektros ir ventiliacijos kanalais – visais horizontaliais ir vertikaliais šiurkščiais paviršiais.
Iš vietos aukštyn pašoka iki 30 cm, o horizontaliai tolyn nušoka maždaug 60 cm. Pelės, sau nekenkdamos ir esant būtinybei, gali lengvai nušokti iš 2,5 m aukščio. Įlenda į skyles, kai jų diametras yra ne mažesnis nei 1,2 cm, o per įtrūkimus ir plyšius prasiskverbia, kai jų plotis ar aukštis būna ne mažesni nei 0,6 cm.
Nors daugiausia maitinasi grūdais ir žolių sėklomis, iš tikro yra visaėdės: vasarą laukuose gyvenančios pelės savąjį racioną papildo įvairiais vabalais ir vikšrais. Per parą naminei pelei reikia apie 3 g sauso maisto ir apie 1,5 ml vandens. Skirtingai nuo žiurkių, pelėms nebūtinas atskiras vandens šaltinis, jei jų naudojamas maistas yra vandeningas (pvz., vaisiai ir daržovės). Vis dėlto jos dažniau veisiasi tose vietose, kuriose gali rasti vandens.
Naminės pelės, kaip ir pilkosios žiurkės, kaupia maisto atsargas. Per 6 mėnesius naminių pelių pora suėda apie 1,8 kg maisto, pašalina apie 350 ml šapimo ir apie 18 000 tūkst. išmatų grūdelių.
Labiausiai viliojantys maisto produktai: grūdai ir žolių sėklos, džiovinti ir švieži vaisiai, duona. Ėda rūkytus lašinius, sūrį, varškę ir grietinę.
Pavasarį, paprastai balandžio antroje pusėje ir gegužę, didžioji dalis pastatuose įsikūrusios pelių populiacijos migruoja į laukus iki 500 m atstumu. Į pastatus grįžta rugsėjo–spalio mėnesiais, kai derlius iš laukų pargabenamas į saugyklas.
Miestuose, jei užtenka maisto ir vandens, ištisus metus gyvena pastatuose, ypač tais atvejais, kai šalia nėra parkų, krūmynų ar kitų vietų, kuriose turėtų užtekti maisto. Pritrūkus maisto, pelių šeimos migruoja į gretimus pastatus.
Lizdus darosi tamsiose ramiose vietose, kur 2 m atstumu yra pakankamai lizdui statyti naudojamos medžiagos. Lizdui statyti naudoja popierių, įvairias produktų pakuotes, sienų ar perdangų termoizoliacines medžiagas, audinius. Dažniausiai apsigyvena pirmuose aukštuose ir rūsiuose: maisto produktų sandėliuose, elevatoriuose, mediniuose pastatuose, maisto pramonės įmonėse ir parduotuvėse.
Intensyviausiai veisiasi birželio⎯rugpjūčio mėnesiais. Vidutinis prieaugis per metus yra maždaug 45 individai. Normali gyvenimo trukmė ⎯ 1,5 m.
Geriausiai išvystyti uoslės, skonio, klausos ir lytėjimo pojūčiai.
Nors pelės ne tokios baikščios kaip žiurkės, jos staigiai reaguoja į bet kokį judesį ir stengiasi kuo greičiau pasislėpti. Pastatuose gyvenančios pelės prisitaiko prie žmonių gyvenimo ritmo: jos intensyviausiai reaguoja į žmonių keliamą triukšmą ir vibraciją, atsirandančią jiems judant, ir iš slėptuvių išlenda, kai būna ramu.
Puikiai laipioja vamzdžiais, elektros laidais, užuolaidomis, elektros ir ventiliacijos kanalais – visais horizontaliais ir vertikaliais šiurkščiais paviršiais.
Iš vietos aukštyn pašoka iki 30 cm, o horizontaliai tolyn nušoka maždaug 60 cm. Pelės, sau nekenkdamos ir esant būtinybei, gali lengvai nušokti iš 2,5 m aukščio. Įlenda į skyles, kai jų diametras yra ne mažesnis nei 1,2 cm, o per įtrūkimus ir plyšius prasiskverbia, kai jų plotis ar aukštis būna ne mažesni nei 0,6 cm.
Nors daugiausia maitinasi grūdais ir žolių sėklomis, iš tikro yra visaėdės: vasarą laukuose gyvenančios pelės savąjį racioną papildo įvairiais vabalais ir vikšrais. Per parą naminei pelei reikia apie 3 g sauso maisto ir apie 1,5 ml vandens. Skirtingai nuo žiurkių, pelėms nebūtinas atskiras vandens šaltinis, jei jų naudojamas maistas yra vandeningas (pvz., vaisiai ir daržovės). Vis dėlto jos dažniau veisiasi tose vietose, kuriose gali rasti vandens.
Naminės pelės, kaip ir pilkosios žiurkės, kaupia maisto atsargas. Per 6 mėnesius naminių pelių pora suėda apie 1,8 kg maisto, pašalina apie 350 ml šapimo ir apie 18 000 tūkst. išmatų grūdelių.
Labiausiai viliojantys maisto produktai: grūdai ir žolių sėklos, džiovinti ir švieži vaisiai, duona. Ėda rūkytus lašinius, sūrį, varškę ir grietinę.
KENKĖJŲ KONTROLĖ apima žmogaus sveikatos, nuosavybės ir maisto išteklių apsaugą nuo nepageidaujamų kenksmingų organizmų ⎯ kenkėjų.
Autorių teisės