Naminis karvelis

Viena iš dažniausiai miestuose ir miesteliuose sutinkamų paukščių kenkėjų rūšių.

Kodėl yra kenkėjas?

Karveliai gali platinti iki 60 įvairiausių ligų sukėlėjų ir ektoparazitų: encefalito, histoplazmozės, salmoneliozės.
Platina kitus kenkėjus: erkes, blakes, drabužių kandis, saugomų produktų kenkėjus ir kt. Daugelis karvelius parazituojančių erkių gali įsisiurbti ir žmonėms.
Karvelių išmatos yra labai rūgštingos. Dėl to gali pakenkti įrangai, dažytiems paviršiams, marmurui, klintims ir kitoms medžiagoms.
Ant šaligatvių, atbrailų ar kitų plokščių paviršių susikaupusios šviežios išmatos gali sukelti pavojingų situacijų (tampa slidu).
Išmatos taip pat užteršia neapdorotus grūdus, gyvulių pašarus, apdorotus ir neapdorotus maisto produktus. Kartu su išmatomis plinta daugelis ligas sukeliančių virusų, bakterijų, pirmuonių, grybelių, nematodų ir ektoparazitų.
Naikina žemės ūkio produkciją ⎯ grūdus.

Kuriose srityse aktualu?

Visuomenės sveikatos
Teritorijų tvarkymo ir priežiūros sektoriuje
Maisto pramonės įmonėse
Maisto produktų ir jų žaliavų sandėliavimo patalpose
Grūdų kombinatuose ir sandėliuose
Logistikos sektoriuje

Ką pažeidžia ir kam kenkia?

Žmonėms ir jų augintiniams, nes platina ligų sukėlėjus ir kitus kenkėjus
Išmatos kelia pavojų žmonių sveikatai ir jų turtui

Svarbiausi požymiai

Karveliai yra monogamiški ⎯ susiporuoja visam gyvenimui. Dauginasi ištisus metus, bet pikas pasiekiamas pavasarį ir vasarą. Laukiniai karveliai gyvena apie 15 metų, nelaisvėje išgyvena iki 30 metų, o urbanizuotose vietose naminiai karveliai paprastai išgyvena apie 3⎯4 metus.
Lizdų konstrukcija labai paprasta, jie sukami iš įvairių pagaliukų, lapų ir kitų medžiagų. Lizdai kraunami ant pastatų atbrailų arba įvairiuose įdubimuose. Dažnai lizdaviečių ir poilsio vieta sutampa, nors gali būti ir skirtingose teritorijose. Ilsisi dažniausiai ant įvairių aukštai esančių sijų.
Karveliai gerai skiria spalvas, klausos galimybės panašios į žmonių, tačiau silpnai išsivystęs skonio ir kvapo jutimas.
Naminiai karveliai gali įsiminti standartines situacijas ir išmokti prisitaikyti prie įvairių kintančių sąlygų.
Dažniausiai šie paukščiai minta sėklomis, grūdais, kai kuriais vaisiais ir kartais įvairiomis žolėmis. Jie maitinasi atliekomis, vabzdžiais, voragyviais ar kitokiu maistu tuomet, kai jų įprastas maistas neprieinamas. Maitintis karveliai paprastai pasirenka plokščius paviršius.
Suaugęs paukštis sulesa apie 453 g maisto per savaitę. Maitinimosi vietos gali būti netoli lizdaviečių ar poilsio vietų, bet paprastai jos būna tam tikru atstumu nuo pastarųjų.

KENKĖJŲ KONTROLĖ apima žmogaus sveikatos, nuosavybės ir maisto išteklių apsaugą nuo nepageidaujamų kenksmingų organizmų ⎯ kenkėjų.

Autorių teisės