Kenkėjų kategorijos
Rudoji žiurkė
Tarakonai
Vaisinės muselės (drozofilos)
Skruzdėlės
Vapsvos
Patalinė blakė
Blusos
Bervidinis, dėmėtasis, muziejinis ir paprastasis kailiagraužis
Varniniai paukščiai
Drabužinė kandis ir kailininė kandis
Faraoninės skruzdėlės
Juodoji žiurkė
Kambarinė ir naminė musės
Kiti sandėliuojamų maisto produktų kenkėjai – vabalai
Kirai
Žvirbliai
Malūninis, aruodinis, tabokinis ir datulinis ugniukai
Medieną pažeidžiantys vabalai
Mėsinės musės
Naminė pelė
Naminis karvelis
Susisiekite su mumis
Patalinė blakė
Tai žmonių ir šiltakraujų gyvūnų ektoparazitas.
Visą laiką patalinė blakė buvo nuolatinis žmonėms kenkiantis palydovas. Pirmiausia jos išsivystė kaip urvuose gyvenančių žinduolių (ypač šikšnosparnių) ektoparazitai. Žmonėms persikėlus iš olų į palapines, o paskui ⎯ į namus, greičiausiai kartu ten persikėlė ir šie kraujasiurbiai vabzdžiai. Netrukus po Antrojo pasaulinio karo pradėjus plačiai naudoti sintetinius insekticidus blakės daugelyje pramoninių šalių tapo labai retais kenkėjais. Iki 1997 m. Kanadoje, daugelyje Europos šalių ir JAV šių vabzdžių taip sumažėjo, kad buvo sunku rasti naujų egzempliorių, kuriuos būtų galima naudoti dėstant entomologijos kursą. Per pastaruosius keliolika metų stebimas neabejotinas užkrėstumo patalinėmis blakėmis augimas Australijoje, Kanadoje, JAV ir kai kuriose Afrikos bei Europos šalyse.
Visą laiką patalinė blakė buvo nuolatinis žmonėms kenkiantis palydovas. Pirmiausia jos išsivystė kaip urvuose gyvenančių žinduolių (ypač šikšnosparnių) ektoparazitai. Žmonėms persikėlus iš olų į palapines, o paskui ⎯ į namus, greičiausiai kartu ten persikėlė ir šie kraujasiurbiai vabzdžiai. Netrukus po Antrojo pasaulinio karo pradėjus plačiai naudoti sintetinius insekticidus blakės daugelyje pramoninių šalių tapo labai retais kenkėjais. Iki 1997 m. Kanadoje, daugelyje Europos šalių ir JAV šių vabzdžių taip sumažėjo, kad buvo sunku rasti naujų egzempliorių, kuriuos būtų galima naudoti dėstant entomologijos kursą. Per pastaruosius keliolika metų stebimas neabejotinas užkrėstumo patalinėmis blakėmis augimas Australijoje, Kanadoje, JAV ir kai kuriose Afrikos bei Europos šalyse.
Kodėl yra kenkėjas?
Įkandimas žmogui sukelia niežulį, sudirginama oda, ta vieta ištinsta, jaučiamas diskomfortas.
Nustatyta, kad patalinė blakė gali pernešti net 28 patogeninius mikroorganizmus, tačiau nei biologinis, nei mechaninis perdavimas nebuvo eksperimentiškai įrodyti. Tad patogeninių mikroorganizmų pernešimas įmanomas tik teoriškai.
Nustatyta, kad patalinė blakė gali pernešti net 28 patogeninius mikroorganizmus, tačiau nei biologinis, nei mechaninis perdavimas nebuvo eksperimentiškai įrodyti. Tad patogeninių mikroorganizmų pernešimas įmanomas tik teoriškai.
Kuriose srityse aktualu?
- Visuomenės sveikatos
- Buityje
- Apgyvendinimo paslaugų įmonėse
- Ligoninėse ir kitose sveikatinimo įstaigose
Ką pažeidžia ir kam kenkia?
- Sukelia diskomforto jausmą žmonėms
- Įmonių įvaizdžiui
Svarbiausi požymiai
Patalinė blakė akyvi naktimis. Jos aptinkamos tik tuose kambariuose, kur žmonės miega. Pasimaitinę vabzdžiai vėl grįžta į savo prieglobstį: čiužinių klostes, po tapetais, už paveikslų ir pan.
Šie vabzdžiai turi labai jautrią uoslę.
Maistas: dažniausiai žmonių kraujas. Maitinasi nuo 5 iki 10 minučių. Blakės tik ilgai nesimaitinusios puola žmogų dieną. Paprastai siurbia kraują naktį tamsoje. Įkandimo vietoje iššoka didelis gumbas, jį niežti ir skauda. Blakė į žaizdelę įleidžia seilių, turinčių erzinančių ir kraujo krešėjimą stabdančių ypatybių. Esant 15⎯20 oC temperatūrai maitinasi vieną kartą per 8 valandas, o esant aukštesnei temperatūrai maitinasi žymiai dažniau. Gali badauti apie 20⎯35 dienas esant 22 oC temperatūrai.
Dažniausiai įsikuria lovose (tuščiavidurėse metalinėse konstrukcijose, plyšiuose ir įtrūkimuose, patalynės siūlėse), netoli lovų (žemiau plokščių arba už jų, po grindų danga, po tapetais, už paveikslų rėmelių, balduose ir šviestuvuose).
Plinta per kelioninį bagažą, kraustantis. Atkeliauja iš šalia esančių patalpų.
Šie vabzdžiai turi labai jautrią uoslę.
Maistas: dažniausiai žmonių kraujas. Maitinasi nuo 5 iki 10 minučių. Blakės tik ilgai nesimaitinusios puola žmogų dieną. Paprastai siurbia kraują naktį tamsoje. Įkandimo vietoje iššoka didelis gumbas, jį niežti ir skauda. Blakė į žaizdelę įleidžia seilių, turinčių erzinančių ir kraujo krešėjimą stabdančių ypatybių. Esant 15⎯20 oC temperatūrai maitinasi vieną kartą per 8 valandas, o esant aukštesnei temperatūrai maitinasi žymiai dažniau. Gali badauti apie 20⎯35 dienas esant 22 oC temperatūrai.
Dažniausiai įsikuria lovose (tuščiavidurėse metalinėse konstrukcijose, plyšiuose ir įtrūkimuose, patalynės siūlėse), netoli lovų (žemiau plokščių arba už jų, po grindų danga, po tapetais, už paveikslų rėmelių, balduose ir šviestuvuose).
Plinta per kelioninį bagažą, kraustantis. Atkeliauja iš šalia esančių patalpų.
KENKĖJŲ KONTROLĖ apima žmogaus sveikatos, nuosavybės ir maisto išteklių apsaugą nuo nepageidaujamų kenksmingų organizmų ⎯ kenkėjų.
Autorių teisės