Kenkėjų kategorijos
Rudoji žiurkė
Tarakonai
Vaisinės muselės (drozofilos)
Skruzdėlės
Vapsvos
Patalinė blakė
Blusos
Bervidinis, dėmėtasis, muziejinis ir paprastasis kailiagraužis
Varniniai paukščiai
Drabužinė kandis ir kailininė kandis
Faraoninės skruzdėlės
Juodoji žiurkė
Kambarinė ir naminė musės
Kiti sandėliuojamų maisto produktų kenkėjai – vabalai
Kirai
Žvirbliai
Malūninis, aruodinis, tabokinis ir datulinis ugniukai
Medieną pažeidžiantys vabalai
Mėsinės musės
Naminė pelė
Naminis karvelis
Susisiekite su mumis
Rudoji žiurkė
Stambiausias pelinių šeimos (bet ne graužikų būrio!) atstovas Lietuvoje ir pats žalingiausias sinantropinis graužikas.
Kodėl yra kenkėjas?
Rudosios žiurkės platina žmonėms pavojingus virusus (Seoul orthohantavirus, Lyssavirus, SARS-CoV), bakterijas (pvz., riketsijozių, leptospirozės, maro, tuliaremijos, salmoneliozės sukėlėjus), pirmuonis (Toxoplasma gondii) ir nematodus (pvz., Trichinella spiralis).Rudosios žiurkės apgraužia knygas, drabužius, namų apyvokos daiktus ir baldus. Taip pat pažeidžia izoliacines medžiagas, gali išgraužti skyles medinėse grindyse ir duryse. Jos naikina ir teršia maisto produktus bei jiems gaminti naudojamas žaliavas.
Kuriose srityse aktualu?
- Visuomenės sveikatos
- Buityje
- Maisto pramonės įmonėse
- Didmeninės ir mažmeninės prekybos vietose
- Logistikos centruose
- Maisto produktų ir jų žaliavų sandėliavimo patalpose
- Biuruose
- Maitinimo įstaigose
- Apgyvendinimo paslaugų įmonėse
- Muziejuose, bibliotekose ir mokymo įstaigose
Ką pažeidžia ir kam kenkia?
- Atviriems ir supakuotiems maisto produktams
- Sandėliuojamai produkcijai, pašarams ir žaliavoms
- Popieriaus gaminiams
- Tekstilės gaminiams
- Namų apyvokos daiktams
- Baldams
- Izoliacinėms medžiagoms
- Pastatų konstrukcijoms
- Elektros instaliacijai
Svarbiausi požymiai
Tai šeimomis gyvenantys, tai yra socialūs, gyvūnai.
Bene svarbiausias jutimas – uoslė.
Labai gerai išlavėjęs skonio pojūtis; tai leidžia atskirti maisto rūšis ir jų kokybę. Individų kvapas ir jų paliktos žymės (šlapimo, odos riebalų dėmės ties jų takais ant vertikalių paviršių) yra vienas iš būdų joms tarpusavyje bendrauti ir perduoti informaciją.
Labai gerai išvystyta klausa – girdi ne tik žmonių įprastai girdimame dažnių diapazone, bet ir ultragarsinėje srityje.
Blogiausiai išsivystęs pojūtis – rega. Graužikų akys prisitaikiusios matyti tamsoje, todėl neskiria objekto detalių – mato tik formą.
Sugeba įsiminti ir mokosi; suvokia ir įsimena nuoseklių veiksmų seką – nedaug – tik iki 4 veiksmų.
Žiurkės greitai reaguoja į bet kokį judesį.
Puikiai rausiasi: puriame dirvožemyje gali įsirausti iki 2 m gylio; palei kanalizacijos, vandens tiekimo sistemų vamzdynus arba pamatus bei kitas vietas, ties kuriomis buvo dirbtinai supurenta žemė, gali įsirausti dar giliau.
Rudosios žiurkės geriausiai plaukia iš visų sinantropinių graužikų rūšių. Atviruosiuose vandens telkiniuose lengvai įveikia 500 m atstumą.
Gerai nardo – panėrusios po vandeniu gali išbūti apie 30 sek. Patekusios į kanalizacijos sistemą, gali atsidurti tualetuose.
Laipioja vamzdžiais, elektros laidais, užuolaidomis, elektros ir ventiliacijos kanalais – visais horizontaliais ir vertikaliais šiurkščiais paviršiais.
Gerai šokinėja: iš vietos gali aukštyn pašokti iki 60 cm, o horizontaliai nušoka maždaug 110 cm.
Pralenda pro skyles ir plyšius, kurių diametras yra ne mažesnis nei 1,9 cm.
Išgyvena nukritusios iš 14 m aukščio.
Visaėdės – minta ir augaliniu, ir gyvūniniu maistu. Dažnai pjauna naminių paukščių, triušių jauniklius, išgeria kiaušinius. Jei turi galimybę, visuomet pasirenka šviežesnį maistą.
Kaupia maisto atsargas.
Per dieną suvartoja apie 20 g maisto.
Žiurkės be maisto gali išgyventi 2⎯3 paras.
Kai maisto pakanka, maitinasi naktį, tiksliau – po saulėlydžio ir prieš patekant saulei. Netrikdomos ir esant maisto trūkumui pripranta prie aplinkos ir būna aktyvios visą parą.
Rudosios žiurkės, ieškodamos naujų maisto ir vandens šaltinių, gali nukeliauti iki 18 km.
Bene svarbiausias jutimas – uoslė.
Labai gerai išlavėjęs skonio pojūtis; tai leidžia atskirti maisto rūšis ir jų kokybę. Individų kvapas ir jų paliktos žymės (šlapimo, odos riebalų dėmės ties jų takais ant vertikalių paviršių) yra vienas iš būdų joms tarpusavyje bendrauti ir perduoti informaciją.
Labai gerai išvystyta klausa – girdi ne tik žmonių įprastai girdimame dažnių diapazone, bet ir ultragarsinėje srityje.
Blogiausiai išsivystęs pojūtis – rega. Graužikų akys prisitaikiusios matyti tamsoje, todėl neskiria objekto detalių – mato tik formą.
Sugeba įsiminti ir mokosi; suvokia ir įsimena nuoseklių veiksmų seką – nedaug – tik iki 4 veiksmų.
Žiurkės greitai reaguoja į bet kokį judesį.
Puikiai rausiasi: puriame dirvožemyje gali įsirausti iki 2 m gylio; palei kanalizacijos, vandens tiekimo sistemų vamzdynus arba pamatus bei kitas vietas, ties kuriomis buvo dirbtinai supurenta žemė, gali įsirausti dar giliau.
Rudosios žiurkės geriausiai plaukia iš visų sinantropinių graužikų rūšių. Atviruosiuose vandens telkiniuose lengvai įveikia 500 m atstumą.
Gerai nardo – panėrusios po vandeniu gali išbūti apie 30 sek. Patekusios į kanalizacijos sistemą, gali atsidurti tualetuose.
Laipioja vamzdžiais, elektros laidais, užuolaidomis, elektros ir ventiliacijos kanalais – visais horizontaliais ir vertikaliais šiurkščiais paviršiais.
Gerai šokinėja: iš vietos gali aukštyn pašokti iki 60 cm, o horizontaliai nušoka maždaug 110 cm.
Pralenda pro skyles ir plyšius, kurių diametras yra ne mažesnis nei 1,9 cm.
Išgyvena nukritusios iš 14 m aukščio.
Visaėdės – minta ir augaliniu, ir gyvūniniu maistu. Dažnai pjauna naminių paukščių, triušių jauniklius, išgeria kiaušinius. Jei turi galimybę, visuomet pasirenka šviežesnį maistą.
Kaupia maisto atsargas.
Per dieną suvartoja apie 20 g maisto.
Žiurkės be maisto gali išgyventi 2⎯3 paras.
Kai maisto pakanka, maitinasi naktį, tiksliau – po saulėlydžio ir prieš patekant saulei. Netrikdomos ir esant maisto trūkumui pripranta prie aplinkos ir būna aktyvios visą parą.
Rudosios žiurkės, ieškodamos naujų maisto ir vandens šaltinių, gali nukeliauti iki 18 km.
Šios rūšies pelės gyvena pastatų viduje ir išorėje, bet niekada kanalizacijoje. Dažnai laikomi patalpose, kai lauko sąlygos yra nepalankios. Paprastai formuoja lizdus palėpėse.
Autorių teisės