Žvirbliai

Žvirbliams miesto aplinka yra artima jų įprastam gyvenimo būdui. Natūralios žvirblių populiacijos įsikuria krūmingose upių pakrantėse, nedideliuose krūmynuose, šalia kurių yra atviri plotai. Manoma, kad idealia gyventi vieta šie paukščiai pripažįsta vietovę, kurioje yra krūmų, tinkamų pasislėpti nuo plėšrūnų, ir atvirų plotų maitintis. Miestų parkai ir želdiniai prie pastatų atitinka jų natūralius poreikius, tad paukščiai ir pasirenka tokias vietas. Žvirbliai, prisitaikydami prie dirbtinės aplinkos, pažengė kur kas toliau: jie pradėjo perėti ir maitintis uždarose erdvėse, pavyzdžiui, didelėse gamybinėse patalpose, sandėliuose, prekybos centruose, angaruose ir net metro tuneliuose. Tokiose vietose šie paukščiai gali perėti ištisus metus, nesvarbu, koks sezonas.

Kodėl yra kenkėjas?

Išmatomis teršia viešąsias vietas, automobilius, gyvenamuosius ir komercinius pastatus.
Platina parazitus ir ligų sukėlėjus.
Žvirbliai užima kitų paukščių lizdus, sunaikina jų kiaušinius ir jauniklius ⎯ išstumia labiau pageidaujamus paukščius giesmininkus ir vabzdžialesius.
Užkemša ventiliacijos angas.
Patekę į maisto gamyklas, sandėlius, maisto prekių parduotuves ir prekybos centrus, šie paukščiai gadina produkciją.
Žemės ūkio vietovėse žvirbliai padaro didelę žalą derliui.

Kuriose srityse aktualu?

Visuomenės sveikatos
Teritorijų tvarkymo ir priežiūros sektoriuje
Maisto pramonės įmonėse
Grūdų kombinatuose
Sandėliavimo patalpose
Logistikos sektoriuje

Ką pažeidžia ir kam kenkia?

Žvirbliai užima kitų paukščių lizdus, sunaikina jų kiaušinius ir jauniklius ⎯ išstumia labiau pageidaujamus paukščius giesmininkus ir vabzdžialesius
Savo išmatomis teršia pastatus, nes paprastai čia ir tupi
Vis aktualesne problema tampa žvirblių lizdai, susukti ventiliacijos angose
Patekę į maisto gamyklas, sandėlius, maisto prekių parduotuves ir prekybos centrus, šie paukščiai gadina produkciją
Jų išmatose gali veistis daugybė ligas sukeliančių bakterijų, grybelių, nematodų ir pan.
Žemės ūkio vietovėse žvirbliai padaro didelę žalą derliui, pavyzdžiui, kviečiams ir kitoms grūdinėms kultūroms, nes vienas paukštis per dieną sulesa apie 6 g nesubrendusių javų sėklų
Išmatomis teršia viešąsias vietas, automobilius, gyvenamuosius ir komercinius pastatus

Svarbiausi požymiai

Žvirbliai suka lizdus nuo nepalankių aplinkos sąlygų apsaugotose žmogaus sukurtose ar natūraliose vietose. Populiariausios žvirblių lizdų sukimo vietos: pastatų atbrailos, angos statiniuose, nutekamieji vamzdžiai, reklaminės iškabos, šviesos įranga, inkilai, namų pastogės.
Tiek patelės, tiek patinai suka didelius ir netvirtus lizdus iš šiaudų, žolės, plunksnų, popieriaus skiautelių, plaukelių ir kitų medžiagų.
Žvirbliai gali išstumti kitus paukščius (nykštukus, liepsneles), sunaikinti jų kiaušinius ir panaudoti jų lizdus savo pačių jaunikliams.
Per metus žvirbliai išperi 2⎯3 vadas, tai yra daugiausia 21 jauniklį per metus. Yra duomenų, kad kai kurias atvejais, esant palankioms aplinkos sąlygoms, perima gali būti ištisus metus.
Jauni žvirbliai palieka lizdus iš karto po pirmojo skrydžio, maždaug po 15 dienų, ir pradeda formuoti nedidelius pulkus. Vėliau prisidėjusios kitos vados ir suaugę paukščiai suformuoja kelių šimtų žvirblių pulkus.
Tiek atskiri žvirbliai, tiek pulkai yra labai prisirišę prie savo teritorijos: lizdus suka ir maitinasi nuolat tose pačiose vietose.
Žiemą jie buriasi miesto vietovėse, o pavasarį pasklinda po žemės ūkio plotus.
Jaunikliai ir neperintys suaugę paukščiai nuo lizdų iki maitinimosi vietų kartais nuskrenda net 6⎯8 km.

KENKĖJŲ KONTROLĖ apima žmogaus sveikatos, nuosavybės ir maisto išteklių apsaugą nuo nepageidaujamų kenksmingų organizmų ⎯ kenkėjų.

Autorių teisės