Naminė pelė

Naminės pelės platina žmonėms pavojingus virusus (Hantavirus, Arenavirus), bakterijas (pvz., leptospirozės, tuliaremijos, salmoneliozės sukėlėjus) ir pirmuonis (Toxoplasma gondii).
Jas parazituoja žmogui pavojingos plokščiosios ir apvaliosios kirmėlės.
Alergenai, pelių išskiriami su šlapimu, sukelia ne tik alergines reakcijas, bet ir padidėjusį sergamumą astma.
Naminės pelės apgraužia knygas, drabužius, namų apyvokos daiktus ir baldus. Taip pat pažeidžia izoliacines medžiagas, gali išgraužti skyles medinėse grindyse ir duryse. Jos naikina ir teršia maisto produktus bei jiems gaminti naudojamas žaliavas.

Tai šeimomis gyvenantys, tai yra socialūs, gyvūnai. Teritorijos ribas šeima pažymi šlapimu. Jos dydis skiriasi, tačiau pelės retai kada nuo lizdo nuklysta toliau nei 2 m, jeigu pakanka maisto.
Pavasarį, paprastai balandžio antroje pusėje ir gegužę, didžioji dalis pastatuose įsikūrusios pelių populiacijos migruoja į laukus iki 500 m atstumu. Į pastatus grįžta rugsėjo–spalio mėnesiais, kai derlius iš laukų pargabenamas į saugyklas.
Miestuose, jei užtenka maisto ir vandens, ištisus metus gyvena pastatuose, ypač tais atvejais, kai šalia nėra parkų, krūmynų ar kitų vietų, kuriose turėtų užtekti maisto. Pritrūkus maisto, pelių šeimos migruoja į gretimus pastatus.
Lizdus darosi tamsiose ramiose vietose, kur 2 m atstumu yra pakankamai lizdui statyti naudojamos medžiagos. Lizdui statyti naudoja popierių, įvairias produktų pakuotes, sienų ar perdangų termoizoliacines medžiagas, audinius. Dažniausiai apsigyvena pirmuose aukštuose ir rūsiuose: maisto produktų sandėliuose, elevatoriuose, mediniuose pastatuose, maisto pramonės įmonėse ir parduotuvėse.
Intensyviausiai veisiasi birželio⎯rugpjūčio mėnesiais. Vidutinis prieaugis per metus yra maždaug 45 individai. Normali gyvenimo trukmė ⎯ 1,5 m.
Geriausiai išvystyti uoslės, skonio, klausos ir lytėjimo pojūčiai.
Nors pelės ne tokios baikščios kaip žiurkės, jos staigiai reaguoja į bet kokį judesį ir stengiasi kuo greičiau pasislėpti. Pastatuose gyvenančios pelės prisitaiko prie žmonių gyvenimo ritmo: jos intensyviausiai reaguoja į žmonių keliamą triukšmą ir vibraciją, atsirandančią jiems judant, ir iš slėptuvių išlenda, kai būna ramu.
Puikiai laipioja vamzdžiais, elektros laidais, užuolaidomis, elektros ir ventiliacijos kanalais – visais horizontaliais ir vertikaliais šiurkščiais paviršiais.
Iš vietos aukštyn pašoka iki 30 cm, o horizontaliai tolyn nušoka maždaug 60 cm. Pelės, sau nekenkdamos ir esant būtinybei, gali lengvai nušokti iš 2,5 m aukščio. Įlenda į skyles, kai jų diametras yra ne mažesnis nei 1,2 cm, o per įtrūkimus ir plyšius prasiskverbia, kai jų plotis ar aukštis būna ne mažesni nei 0,6 cm.
Nors daugiausia maitinasi grūdais ir žolių sėklomis, iš tikro yra visaėdės: vasarą laukuose gyvenančios pelės savąjį racioną papildo įvairiais vabalais ir vikšrais. Per parą naminei pelei reikia apie 3 g sauso maisto ir apie 1,5 ml vandens. Skirtingai nuo žiurkių, pelėms nebūtinas atskiras vandens šaltinis, jei jų naudojamas maistas yra vandeningas (pvz., vaisiai ir daržovės). Vis dėlto jos dažniau veisiasi tose vietose, kuriose gali rasti vandens.
Naminės pelės, kaip ir pilkosios žiurkės, kaupia maisto atsargas. Per 6 mėnesius naminių pelių pora suėda apie 1,8 kg maisto, pašalina apie 350 ml šapimo ir apie 18 000 tūkst. išmatų grūdelių.
Labiausiai viliojantys maisto produktai: grūdai ir žolių sėklos, džiovinti ir švieži vaisiai, duona. Ėda rūkytus lašinius, sūrį, varškę ir grietinę.