Juodoji žiurkė

Juodosios žiurkės platina žmonėms pavojingus virusus (Hantavirus, Lyssavirus, SARS-CoV), bakterijas (pvz., leptospirozės, salmoneliozės sukėlėjus), pirmuonis (Toxoplasma gondii) ir nematodus (pvz., Trichinella spiralis).Pažeidžia izoliacines medžiagas, gali išgraužti skyles medinėse grindyse ir duryse. Taip pat naikina ir teršia maisto produktus bei jiems gaminti naudojamas žaliavas.

Gyvena šeimomis. Teritoriją kolonija gina nuo kitų į ją bandančių įsibrauti žiurkių.
Svarbiausi jutimai – kvapas, skonis, klausa ir lytėjimas.
Rausiasi retai.
Gerai plaukia, tačiau tai daro tik esant būtinybei, pavyzdžiui, išgąsdintos ir pan.
Puikiai laipioja. Tai rūšis, prisitaikiusi gyventi aukštai: viršutiniuose namų aukštuose, palėpėse. Nevengia įsikurti medžių drevėse ir net paukščių inkiluose.
Šokinėja geriau nei rudoji: iš vietos aukštyn pašoka iki 100 cm, o horizontaliai tolyn – iki 120 cm.
Lengvai pralenda pro plyšius, kurių diametras yra ne mažesnis nei 1,8 cm, o pro skyles ir įtrūkimus sienose – kai jų plotis arba aukštis būna ne mažesnis nei 1,2 cm.
Visaėdės – minta ir augaliniu, ir gyvūniniu maistu, tačiau, palyginti su rudosiomis žiurkėmis, gyvūninis maistas jų racione sudaro mažesnę dalį nei augalinis. Per dieną suvartoja apie 14⎯28 g maisto.
Labiausiai viliojantys maisto produktai: grūdai, miltai ir jų gaminiai, vaisiai ir daržovės. Juodosios žiurkės, kaip ir pilkosios, jei turi galimybę, visuomet pasirenka šviežesnį maistą.
Be maisto juodoji žiurkė gali išgyventi 2⎯3 paras. Geria vandenį ir kitus prieinamus skysčius. Reikalingas nuolatinis vandens šaltinis. Per parą juodosioms žiurkėms vidutiniškai reikia apie 30 ml vandens, neskaitant kiekio, kurį gauna su maistu.
Be vandens išgyvena iki 2 parų, o be vandens ir maisto – maždaug 20 val.
Tai naktiniai gyvūnai, kuriuos galima pamatyti ir dieną, nes jie, palyginti su rudaisiais giminaičiais, gyvena arčiau žmonių ir yra mažiau baikštūs.
Veisiasi panašiose vietose kaip ir pilkoji, tik aukščiau esančiose pastato dalyse. Urvų nerausia.
Kaimo vietovėse pavasarį dauguma juodųjų žiurkių persikelia į laukus. Rudenį, kartu su į saugyklas suvežamu derliumi, grįžta atgal į statinius.
Miestuose, kai užtenka maisto ir vandens, ištisus metus gyvena pastatuose. Jei pritrūksta maisto, migruoja į gretimus pastatus. Migruoja didesniais atstumais nei rudoji žiurkė.