Kirai

Stambus arba vidutinio dydžio paukštis. Lietuvoje sutinkamos 8 kirų rūšys. Jie turi ilgus smailius sparnus, tiesią uodegą, lenktą snapą ir plėvėtas kojas. Dažnai sunku atskirti jų rūšis, nes galvos plunksnų spalva skiriasi, priklausomai nuo sezono.
Praėjusio amžiaus pradžioje kirai buvo paplitę tik pajūryje, tačiau kai kurios jų rūšys išplito ir į toliau nuo jūros esančias teritorijas. Pagrindiniai traukos objektai buvo atliekų sankaupų vietos ir intensyvesnio žemės ūkio teritorijos.
Šie paukščiai yra plėšrūnai, mintantys graužikais ir vabzdžiais. Tai naudingi ir gražūs paukščiai, sunaikinantys daug žemės ūkio kenkėjų. Vis dėlto jų žala ir nešama nauda yra tolygi.

Kodėl yra kenkėjas?

Itin nemalonų kvapą skleidžiančiomis išmatomis jie teršia viešąsias vietas, automobilius, gyvenamuosius ir komercinius pastatus.
Bandydami gauti maisto, jie gal būti labai triukšmingi ir agresyvūs.
Kartais kirai kenkia sodo gėrybėms ar sunaikina kitų soduose perinčių paukščių jauniklius.
Daugiau nei 50 proc. susidūrus su paukščiais kilusių lėktuvų katastrofų įvyksta būtent dėl kirų.

Kuriose srityse aktualu?

Visuomenės sveikatos
Teritorijų tvarkymo ir priežiūros sektoriuje
Maisto pramonės įmonėse
Laivyboje
Logistikos sektoriuje

Ką pažeidžia ir kam kenkia?

Žmonėms ir jų augintiniams, nes platina ligų sukėlėjus ir kitus kenkėjus
Išmatos kelia pavojų žmonių sveikatai ir turtui
Sukuria nekomfortabilią aplinką

Svarbiausi požymiai

Kirai paprastai suka lizdus ant žemės ir gyvena kolonijomis. Lizdai susukami iš jūrų dumblių, žolių, šakelių ir plunksnų.
Jie deda nuo 2 iki 4 kiaušinių, kurių spalva gali būti nuo rudos iki gelsvai žalios su keliomis tamsesnėmis dėmėmis. Per metus jie veda tik vieną vadą.
Suaugę kirai mažai rūpinasi savo jaunikliais. Išsiritę kiriukai yra plunksnuoti ir jau patys gali judėti bei maitintis.
Kirai maitinasi įvairiu maistu: žuvimis, moliuskais, midijomis, maisto produktų atliekomis, negyvais gyvūnais, vabzdžiais, sliekais, graužikais ir kitų paukščių jaunikliais. Juos dažnai galima pamatyti maitinantis ant šviežių arimų.
Šie paukščiai mėgsta gyventi bendruomenėmis, todėl žiemą ir perėjimo periodu vienoje vietoje jų gali tupėti tūkstančiais. Įprasta rasti kartu perinčius kelių rūšių kirus. Maitinimosi vietos nuo tupėjimo plotų gali būti nutolę apie 60 km.

KENKĖJŲ KONTROLĖ apima žmogaus sveikatos, nuosavybės ir maisto išteklių apsaugą nuo nepageidaujamų kenksmingų organizmų ⎯ kenkėjų.

Autorių teisės