Vapsvos

Pastaraisiais metais Lietuvos gyventojai, gamybos ir prekybos įmonės vis dažniau susiduria su problema, kuri daugelį metų nepatraukė specialistų dėmesio, ⎯ su intensyvėjančiu vapsvų plitimu. Šį procesą skatina klimato atšilimas, susilpnėjusi žemės ūkio veikla.
Laimei, pačios vapsvos nėra infekcinių ligų sukėlėjų pernešėjos. Dėl to nei visuomenės sveikatos specialistai, nei epidemiologai, nei kenkėjų kontrolės įmonės neteikė pakankamai dėmesio šiai problemai spręsti.

Kodėl yra kenkėjas?

Žmonėms sukeliamas diskomforto pojūtis, ypač jeigu lizdas yra kaimynystėje arba arti tos vietos, kurioje yra joms patrauklaus maisto (konditerijos parduotuvės, sodai, atviri šiukšlių konteineriai).
Vapsvos gali ir įgelti, jei jaučia pavojų arba jei įsipainioja į drabužius ar plaukus. Įkandimas yra labai skausmingas ir pavojingas alergiškiems žmonėms. Vapsva gali įgelti ne vieną (kaip bitės), o daug kartų.
Vapsvos teršia maisto produktus ir gali pernešti kai kuriuos patogeninius mikroorganizmus.

Kuriose srityse aktualu?

Buityje
Visuomenės sveikatos
Biuruose
Teritorijų tvarkymo ir priežiūros sektoriuje
Maisto pramonės įmonėse
Maitinimo įstaigose
Apgyvendinimo paslaugų įmonėse
Ligoninėse ir kitose sveikatinimo įstaigose

Ką pažeidžia ir kam kenkia?

Sukelia diskomforto jausmą žmonėms
Įkandimai pavojingi alergiškiems žmonėms
Įmonių įvaizdžiui.

Svarbiausi požymiai

Dažniausiai sutinkamos trys pagrindinės vapsvų rūšys: paprastoji, germaninė ir širšė. Paprastąsias ir germanines vapsvas sunku atskirti ir identifikuoti. Širšės yra didesnės už pirmąsias dvi rūšis ir yra dažniausiai Europoje sutinkama vapsvų rūšis.
Vapsvos ⎯ bendruomeniniai vabzdžiai. Gerai išsivysčiusi vapsvų kolonija susideda iš maždaug 5 000 ir daugiau individų.
Pavasarį iš celiuliozės (medienos, popieriaus ir pan.) motinėlė lipdo 5⎯7 akučių lizdą ir padeda kiaušinėlius. Išsirita pirmosios darbininkės. Vapsvų lizdas žūva atėjus pirmiems šalčiams, išskyrus motinėlę, nes ji vėliau peržiemoja kokioje nors palėpėje (tik ne savo lizde).
Vapsvos aktyvios tik dieną: kuo temperatūra aukštesnė, tuo vapsvos aktyvesnės. Tipinės lizdų įkūrimo vietos: palėpės, pašiūrės, tarpusieniai, nuo lietaus apsaugotos vietos pastatų išorėje (dažniausiai horizontalūs paviršiai), drevės ir pan. Motinėlė gali nuskristi 30⎯70 km ieškodama vietos lizdui.
Vapsvoms būdinga lizdo gynimo reakcija: sudirginus vieną vapsvą, išskiriamas pavojaus feromonas ir skleidžiami specifiniai akustiniai pavojaus signalai. Visoms 4,5 m spinduliu nuo tos vietos esančioms vapsvoms pasireiškia vadinamoji lizdo gynimo reakcija (agresyvumas).
Gelia tik patelės.
Retai maisto ieško toliau nei 200 m atstumu nuo lizdo.
Maistas: pavasarį ir vasarą, kai maitinamos lervos, ⎯ baltymų turintys produktai (musės, uodai, kitų vabzdžių lervos), vėlai vasarą ir rudenį, kai reikia mažiau rūpintis jaunikliais, ⎯ daugiau cukraus turintys produktai (gėlių nektaras, medus, prisirpę vaisiai, alus, želė, limonadas).

KENKĖJŲ KONTROLĖ apima žmogaus sveikatos, nuosavybės ir maisto išteklių apsaugą nuo nepageidaujamų kenksmingų organizmų ⎯ kenkėjų.

Autorių teisės